Girdimų sluoksnių įstojimo eilės sekimas.
Klausyk trumpo kūrinio, kuriame garsai ar instrumentai prisijungia vienas po kito. Dėk jų paveikslėlius tokia tvarka, kokia juos pirmą kartą išgirdai.
Ar vaikas seka laiko eigą ir nesirenka vien pagal mėgstamą instrumentą.
Garsumo kaitos sekimas per visą muzikos atkarpą.
Klausydamas vesk pirštą per horizontalią liniją: kilk aukštyn, kai muzika stiprėja, leiskis žemyn, kai tylėja. Po klausymo palygink savo liniją su tuo, ką dar kartą išgirsi.
Ar vaiko linija siejama su realia dinamikos kaita, o ne su melodijos aukščiu.
Tembrinio požymio siejimas su garso išgavimo būdu.
Išklausyk 3–4 trumpus instrumentų garsus ir sudėk juos prie veiksmų: PUČIU, UŽGAUNU, PURTAU, BRAUKIU arba GNYBTELIU STYGĄ. Paveikslėlio prieš klausymą nerodyk.
Ar vaikas sprendžia pagal girdimą skambesį ir po to gali patikrinti su vaizdu.
Emocinio įspūdžio grindimas girdimais muzikiniais požymiais.
Pasirink, kokį įspūdį tau kuria muzika. Tada iš keturių ženklų išsirink du įrodymus, kuriuos tikrai išgirdai: lėčiau / greičiau, tyliau / garsiau, glotniai / trumpais garsais, lengvai / sunkiai.
Ar vaikas emociją sieja su konkrečiais muzikiniais požymiais, o ne vien pavadina jausmą.
Muzikos dalių pasikeitimo ir sugrįžimo žymėjimas klausymo metu.
Turėk trijų rūšių ženklus. Kai išgirsti naują muzikinę dalį, padėk naują ženklą; kai ankstesnė dalis sugrįžta, pakartok jau naudotą ženklą. Po klausymo perskaityk savo formos eilę.
Ar vienodas ženklas naudojamas tik tada, kai vaikas girdi grįžtančią dalį.
Pagrindinės melodijos ir palydos vaidmens atskyrimas.
Išklausyk atkarpą ir pasirink, kuris garsas labiausiai veda muziką, o kuris ją palaiko fone. Tada per antrą klausymą vieną kartą sek tik „priekį“, kitą – tik „foną“.
Ar vaikas gali sąmoningai perkelti klausymo dėmesį tarp dviejų muzikinių sluoksnių.
Muzikinio įvykio vietos prisiminimas laike.
Prieš klausymą pasirink vieną požymį, pavyzdžiui, staigų sustojimą, varpelio garsą ar ryškų sustiprėjimą. Po klausymo padėk ženklą juostoje PRADŽIA – VIDURYS – PABAIGA ten, kur tai įvyko.
Ar vaikas prisimena ne tik kas įvyko, bet ir kada tai įvyko.
Dviejų trumpų muzikinių frazių tarpusavio ryšio klausymas.
Išklausyk pirmą frazę, paskui antrą. Pasirink: ATGARSIS, jei antroji aiškiai primena pirmąją, arba NAUJA MINTIS, jei ji skamba kitaip. Tada parodyk vieną girdimą panašumą arba skirtumą.
Ar vaikas lygina frazes pagal skambesį, o ne pagal jų trukmę vien.
Pulso funkcijos atpažinimas muzikiniame audinyje.
Klausyk atkarpos ir rask garsą, kuris nuosekliausiai padeda jausti dūžių tėkmę. Pasirink iš girdimų sluoksnių ir per antrą klausymą tyliai parodyk jo pulsą ranka.
Ar vaiko rodomas pulsas sutampa su pasirinktu girdimu sluoksniu.
Muzikinio lūkesčio kūrimas ir sąmoningas jo patikrinimas.
Pedagogas sustabdo atkarpą prieš tęsinį. Iš dviejų trumpų variantų pasirink, kuris tęsinys tau atrodo labiau tikėtinas. Tada išklausyk tikrą tęsinį ir pasakyk, kuris girdimas požymis padėjo arba suklaidino.
Ar vaikas gali paaiškinti savo prognozę muzikiniu požymiu, net jei spėjimas nepasitvirtino.